Palikimas

Vėl paliekam atlapas širdis,
Lyg duris į šviesą pravertas.
Vėl laukiam kažko ypatingo,
Iškilaus, nekasdieniškai švento...

Per ilgai kartais laukiam. Negirdim,
Kaip gyvenimas rieda pro šalį.
Surambėja nuo skerstvėjų širdys
Ir jau nieko pakeisti negalim.

Viskas jau atmatuota, pasverta!
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Lieka durys – lyg širdys – pravertos...
atkaklioji