Kaip ir gali kam kilti minčių
Vieną ašarą skelti pusiau
Ar pradėi dalinti po bučinio iškvėptą orą?
Aš tenoriu nuo speigo
Tavimi patikliai apsisiaust,
Nes glėby tavame 
Jau patyrusi būklę besvorę.
Argi nešti sunku
Man sparnuotas sapnų minutes?
Ar niūniuoti sprangu?
Argi šypseną plyštančią sopa?
Sako, kryžius sunkus.
Link tavęs jų ne vieną pajėgsiu nunešt - 
Šitaip trokštu aistras
Iš būties prakeiksmų išvaduoti.
Mūsų kraujo mazgai 
Jau už mus didesni. 
Net ir Dievas dabar
Negalės jų atrišti.
Kam dar perskelti ašarą
Kyla mntis,
Jei iš mano akių
Link tavęs ji pasinešė ristis?
Bergždžios pastangos plėšyti mudu
Ir vėl į dalis,
Nes per daug, per tvirtai
Mus būtis jau suraizgė.
Kai esi manyje,
Net Anapus nėra taip toli.
Tvinksnių ritmas nedalomas
Aidi, ir aidi, ir aidi...