Kupetoj,
užvertusi galvą į
saulę...
Ir tiek meilės
nesuturėtos
pradingę...
Močiutė šūkteli.
Šypteli.
Su šienu plaukuos
nučiuožus žemyn,
apkabinus
bučiuoji rankas
Jai.
Ji šypsos.
– Močiute...
Glaudi veidą prie mylinčių
rankų.
Neklausia.
Ji žino, ko tu
nežinai.
Vėjas šnibžda tik
Jai.
Kažkas gero
ateis.