Praeik pro pyktį ir pavydą,
pro kelio dulkes išdidžiai.
Su meile žvelk į dangų žydrą,
pro verkiantį tik nepraeik.

Palaistyk vystantį žiedelį,
savo delnuos atnešk sulos.
Nuprauski našlaičio tu veidelį,
nepagailėk senoliui šilumos.

Nesidrovėk ištarti gerą žodį
varguoliui gatvėj ar kelyje.
Draugiškumą jam parodyk,
viltį įžiebk jo širdyje...