Miglotos akys spindinčios tamsoj
Pro juodą rūką tyliai veda.
Aplinkui švaistos laumžirgio sparnai,
Ir lūžę šluotos pelkėj skęsta.
Boluoja samanos ant mirusių kamienų,
Šiurpi tyla lyg tankus šydas spengia...
Paklysta aidas žingsnių neramių,
Į mirusius medžius vis remias.
Svyruoja draiskanos ant mirusių šakų.
Iš baimės krykšteli kažkoks paukštelis,
Ir nukrečia lig pat gelmių
Nelaimės nuojauta, pastojus kelią...