Din dan, din dan
Plaka širdis,
         tarsi laikrodžio dūžiai.
Verčia gyvenimo knygos lapus.
Tavo paveikslas –
         atminty vis dar gyvas,
Mena jaunystės metus.

Din dan, din dan
Skuba laikas, kaip rudenį vėjas.
Sklaido metus, lyg geltonus lapus.
Tavo paveikslas –
                     tiktai miražas,
Valiūkiškų mano jaunystės dienų.