Vasieris. Viepotėnē, ledā...
Ėr sviets, i kopra sosėtraukės,
Kor akis paganītė lēdā.
Da pakėntietė rēk, palauktė!..
 
Pri mūrė sorūkītė pīpka.
Vo, je nemačīs, – da ėr ontra...
Kol pempės parlieks laukūs klīktė,
Ėr pelkies kuojės plausės gondrā.
 
Apėnt pradies žuolelė lėptė –
Kāp vėsė gīvē – tik i saulė...
Vo dūšė nebnuories betėlptė
I sīluos pėlna metu saujė
 
Ėr veršės kažėn kor noliektė –
Ligo žėnuoto, kuo tēp ėlgas...
Ligo soprasto čiesa spieka –
Kuo dėinas trumpas, naktis ėlgas...
 
...Vasieris da – aplinkou tīkē.
Tiktā ont gībgalio, pakielės
Galvelė maža, untā cīpau
Sošiūrės pėlkā margs paukštielis.
 
Vo tas balsielis – tėivs ėr sėlpnos –
Kāp varps pakajo tau soarda:
Po kuojiems junti žemė kėlstont...
Vo dongos nosėlēd pri vartu.
 
Ėr kuožnos darbs tau – ligo daina!..
Okatas pėlna ėr nadiejės
Tau ėšaušt kuožna mīla dėina...
Je kažkas bėngies – kažkas prasėdiejė.