Namas aptrupėjęs iš paveikslo seno, 
žalčialunkis rausvas sodo pakrašty, 
Nerimo spurgeliai tarsi kaistų ugnį
Ir šviesoj klajotų vėlėmis nakty.

Tyloje virpėtų gelsvas lapas klevo, 
Širdperša pavirtęs laumių ilgesys, 
Skambčiotų lyg šaukštas ant stiklinės dugno, 
Senas tėvo šaukštas dingęs pilnaty.

Sopulį suvirus liepžiedžių arbaton
Mintyse kartotum mantras.Tu gali
Dar namo pareiti, langines praverti,
Rudenį įsupęs sodo pakrašty.