Nuaidi žingsniai
ir vėl nutyla,
o vienišas pėdas
snaigės užkloja,
tyloje skamba
laukimo stygos,
ir mano mintys
jas vis paliečia,
ant laiko kraičio
paslapties šydas,
tikėjimas verčia
laiko knygą,
viltis gyvena
tol, kol myli.
o aš sulauksiu —
skamba stygos...