Kas aš tokia, atspėti nesunku,
Visą gyvenimą ką nors renku.
Vaikystėje dėliojau stiklo šukeles,
Degtukų dėžutes, popierines lėles.
Kai ūgtelėjau, žurnalus karpiau,
Gražių artistų nuotraukas kaupiau,
Madas, atvirukus ir pašto ženklus,
Kaktusus, knygas, net laiškus...

Tikrai ne viską iš eilės renku —
Neprikaupiau nei vyrų, nei vaikų.
Su pinigais ir slidūs reikalai —
Taupau, taupau, o jų vis tiek mažai.
Tačiau kitoj srity esu turtinga —
Draugų ir priešų man nestinga.
Net nežinau, kurių turiu daugiau,
Jie mane keičia, aš juos išmainau...

Vis dar kaupiu savo dienas, metus,
Per juos riedėt, deja, turiu tik du ratus.
Net akmenį, ir tą iš pakelės kieman velku...
Kas aš tokia, atspėti nesunku!