Laisvė –
Naujo pavasario paukštis,
Tautos nuostabiausia gėlė,
Kelias žmonijai į aukštį,
Kur spindi kiekvieno žvaigždė.
 
Atskridus ant kovo sparnų,
Radai kur nutūpt, prisiglausti,
Milijonai lietuvių širdžių
Tik tavęs vienintelės šaukės.
 
Buvo šalta, žydėt neskubėjo
Gležnučiai žibuoklių žiedai,
Bet ėjo, per Lietuvą ėjo
Nutiesti jai su meile keliai.
 
Kovo 11-oji...
Ne burtai šią datą iškėlė
Ir ženklino aukso raide,
Vėl gimė laisva Lietuvėlė,
Istorija žymi taip ją.
 
Pavasaris, Laisvė ir stūksantis ledas...
Jam ištirpt ne tik saulės reikės.
Į Tautą, į mažą, pasaulyje gręžės —
Tai gražūs didvyriai šalies!
 
........................................
 
Metai ėjo, žemė mainėsi, keitės,
Saulė šildė, lietumi laistė,
Tik mes patys ar dar mylim ir žinom,
Kur beklaidžioja mūsų Laisvė?