Arti jaučiu
dvelksmą pavasario
ir žydinčių aguonų
veriančias akis,
man prieš akis
meilės baladė,
ir ranka tiesias
ją užrašyt,
paleist svajonių aitvarą
į laisvę,
parnešti laimės
jausmo trapaus,
ji tarsi želmenys
širdy želia —
nebijo šešėlio
vakaro tamsaus.