juk geriau įsiklausęs girdėtum – lietus
po žeme susigėręs gyvesnis nei
siūlėse vėjo
nebesiūlysiu vietos ant suolo po stogu
sausos
įsimerks į tave neišbūto
bet būtojo mėlis
įsimerks
atsimerk
prasiskleidę šalpusniai šilti
pievom vėl pasipils jų taškuotas geltonis
basas pereisi žydinčią ugnį kaip tąsyk
meni?
trumpas būna pavasaris bet
dar trumpesnė svajonė
ir belieka lietus
po žeme
per gilu atsigert
ir prie lūpų pridžius troškulys
tik daugiau nemalšinsi
nei vynu jo nei vandeniu
lig paskutinio skiemens
pavėluoto ištart
bet tavy lyg liūtis 
nenutildomo