Žvanga ginklai, tiesa, dar už vartų,
Netgi už girių, prie jūrų juodų.
Dar negirdėti patrankų garso,
Vien tik pašvaistės gaisrų galimų.
 
Purvino melo plakas liežuviai,
Kelią šarvuočiams nutiesdami,
Kol vieni tyli, dar neprabudę,
Svetimos ordos siaučia šaly.
 
Siaučia šaly, kurioj žmonės pakilo
Gyventi kitaip — valdžioje be vagių,
Be prievartos rimbo pikto kaimyno,
Gyvent pagaliau, kaip žmonėms tarp žmonių.
 
Tik pasaulis kitoks — nerūpi jam žmonės,
Kančia milijonų tarsi būtų niekai.
Imperijų vizijos — šventos svajonės,
Joms tarnaudavo žemėj žiauriausi karai.
 
Kas ateis, pasakys, kad mirčių jau užtenka,
Kas didžiūnus subars — jūs visi laikini,
Kas valstybėj kitoj kelia kruviną kardą,
Bus kartų iš kartos amžinai prakeikti.
 
Žvanga ginklai, kol kas dar tiktai Ukrainoj,
Jos gražiausiam kampely — Kryme,
Kaip mažai jis taikos, ramių metų pažino,
Vėl Rytai jį skandina kare.