Viskas žymiai svarbiau,
Negu žodžiais suvirpintas oras,
Negu pauzė ilga,
Nei paviršiais nučiuožus buitis.
Tai ne tu ir ne aš – 
Mūsų genuose aidintis choras,
Pasiryžęs krauju
Šilką šimtąjį kartą mirkyt.
Užkrešės – atlaikys,
Tik atbus ar? To niekas nežino – 
Gal pražilti nespės
Ir vaikų po savęs nepaliks?
Iškavoję kapus
Paraisčiuos, patvoriuos ir beržynuos.
Kaip išlikt po mažais,
Jei užaugom labai dideli?
Susmulkėjam, deja – 
Linkstam sverti, skaičiuoti, derėtis.
Kailis savas brangus – 
Paaukokime daug ir smulkių.
Trupinių trupiniai..
Be Pilėnų kokie dar piliečiai?
Kai sukyla vergai, 
Jie pakrikštyti laisvės alkiu,
Ir ugnim, ir mirtim,
Štai kodėl šimtą kartų bus teisūs.
Rink, tirone, žodžius,
O geriau užsičiaupk ir tylėk. 
Kanibalams nėra
Kraujo troškulį gydančių vaistų
Ir labai nekokia 
Parsiklupdžiusio brolius šlovė.
Kur kairė, dešinė?
Siela kūną žaizdotą palieka.
Pasakyk, kas sudygs,
Kai apsėjamas laukas švinu?
Oras liaujas virpėt.
Pasisotina (laimi?) tik sliekas.
Rodos, stojo tyla. Mirtina.
Čia beverčiai maišai pinigų.
Pažiūrėk, kas šalia – 
Seiles taško meška kaip ir lapė.
Tarp maitėdžių gudrių
Miegas būna besapnis, budrus.
Išlikimo karai – 
Už liežuvį*, už skalpą, už akį...
Tik per juos žmogumi
Neišlieka nei vienas žmogus.



-----



Rusų kalboje tas pats žodis  reiškia ir kalbą, ir liežuvį.