Praeini.
Palieki mano žvilgsny neįpūstas kibirkštis.
Pavymui nežiūriu – juk išbėgt iš minčių negali.
Toks žaidimas, žmogau, tarpe mūsų – tik pasai be įvarčių,
Nors nunokę abu, bet flirtuojam abu lyg žali.
Pasisveikini –
Vos savo galvą išdidžią telinkteli,
Aš matau, kaip tvardais, kad ant lūpų nešviestų šypsnys.
Ši diena tiek laba, kad prie nuotaikos nimbas prilimpa
Ir lieku aš plevent – lyg pasaulyje likom vieni,
Lyg jokių pareigų,
Nei buities, nei vargų, anei rūpesčių,
Tiktai tvinksnių ritmu atvilnija gyvybės banga.
Nė nujaust negali, kaip lengvai žarijas tu įpūstumei.
Tada liktume mes nuo jausmų suturėtų degą.
Pasiliki ilgai
Tu per ištiestos rankos atstumą,
Eik savaisiais keliais, bet sutikęs ištempk vadeles –
Būkim vienas kitam išgodotas svaigus slaptingumas,
Kurs menkom kibirkštim aistroje tepagundė sudegt