Prisijungęs prie pasaulio žinių
Aš esu iš tiesų, žvelgiu
Ten nėra dorų veiklų, vien gaujos
Muštynės, žudynės, beginklės teismo peštynės

Kas dedasi pasauly only nusikaltimai
Teismai, policijos patruliai
Keli iš jų storuliai
Ukrainos apgultis, kvaišalai kai kam paspirtis

Bet man tai ne ateitis, net ne praeitis
Aš ne narkomanas, tiesiog eilinis fenomenas
Toks mano genas, ką padarysi, juk dėl to nežudysi
Mano žodžiai, jų skambesys šildo lyg fenas, lyg šiltas spindulys

Aplink niūru, aštrus vėjas pučia nuo vakarų
Tarp Kauno kalnų, gatvių duobių
Užbetuojam didžiulę sieną, kad atskirt kas tikra, o kas hiena
Rašau pagal pitagoro teoremą, su nauja sistema

Rašau, savo tempą įvaldęs kažkada buvau
Dabar vis sunkiau rimuoti kuo geriau
Rimuoju dar dažniau, dažniau nei kažkada anksčiau
Anksčiau būdavo prasčiau, būdavo mažiau

Bet daug ir nereikia, jei žodžiai širdžiai džiaugsmą teikia
Suteiksiu aš jums viltį, kad galečiau kartu su jumis prabilti
Netylėti, repo kalbą iki galo išnagrinėti, mielas pilieti,
Pasakyk, ar pagavai, ką aš tau sakiau prieš tai.

Judu vis į priekį, ne vieną pakely palieku, juk jis čia nieko detas
Mano šešėlis, mano siluetas, mano beat'as visada lėtas
Su pačiu manim sulietas, nes mano track'as taip pat lėtas
Aš gal šioks toks šiuolaikiškas poetas

Žvaigždžių vartai atviri į rinką, ten dainų nestinga
Rinkos dainos visada tik pinga,
Servuose nebūk su pingu, nes užbanins dėl lamingo
Mano išmintys klastingos, daugeliui dalykų abėjingos

Žavingos akys, jaučiuosi lyg apakęs
Jaučiuosi pasimetęs, širdį aš pametęs
Jausmų nesugrąžinsi, mylėsi – tikru žmogum pavirsi
Nekęsi – pykčio ugny paskęsi.