Sielos keleivių, kurie nuskendo,
Virš vandens vaidenos visą naktį.
Kur tas Rojaus miestas, kur Neverlandas,
Kur pranašai, bebaigiantys apakti?

O gal to net nėra,
Jei niekas iki šiol neranda?
Iš gėlo vandens ištryško siera,
Jūra paliko savo krantą.

Sielos neramios dainuoja vėjy,
Jų dainos aidas pasiekia mane.
Išnyra akys išprotėję,
Kurios persekioja tamsoje.

Praeina ilgos minutės kelios,
Širdis sugrįžta į įprastą ritmą.
Sumirksi akys kaip tamsoj ugnelės.
Tai, ką sakei, buvo netikra.