Kažkas tyliai uždega žvaigždę,
Atsispyręs nuo arklio kaktos. –
Lyg voratinklį mintys braižo,
Laukiant ryto vagos išverstos.

Ir naktis tiktai slepias po liepa,
Nusimetusi savo suknelę.
Tarsi žingsnis, nuslydęs nuo liepto.
Ir kaltė... už mylėtą vasarį - - -