Ir skleidžiasi diena – nubėgt laiku,
Graži tokia, šviesi lyg saulė.
Skrendu ir aš vaiskiu garsu,
Nematoma – ne šiam pasauliui.
Žvirblelis čirškia ant šakos –
Pabusk, žiūrėk – kaip dienos nardo.
Čia rytas, čia jau vakarop –
Svajonėms metai jau per brangūs!
Juk nė dienos nesugrąžins atgal –
Žvirblelis paikas viską žino.
O aš... vis ieškau, negaliu nurimt –
Eilėraščio, ne duonos...