Aš vis dar čia esu

Šitas miestas — mano gyvenimas.
Gatvės, kuriomis einu.
Skverai, kuriuose sėdžiu,
Tas pats kelias, uždirbantis duoną.
Veidai, kuriuos galiu vadinti vardais.
Atrodo, pavargau nuo šito miesto,
O gal aš jį myliu?
Nes tu kadais čia vaikščiojai,
Mosuodamas palto skvernais.
O gal nekenčiu,
Nes tavęs jau čia nėra.
Bet aš vis dar minu takus,
Kuriuos žinau tik aš.
Renku žemuoges,
          kurių niekas nerastų.
Liūdžiu prie kelmo,
          kuris kadaise buvo klevas.
Ir maudausi tvenkiny,
          kuris tekėjo miško upeliu.
Aš vis dar čia esu,
Nors žibuoklių šlaitas
           jau kadais užpiltas smėliu.
apolia