Iki ašarų gera,
Kad Tėvynę turi,
Kad gali jai darbuotis, dainas jai dainuoti,
Į jos rožinį savo spurgelį veri,
Tiktai mylintiems leista save atiduoti.

Iki ašarų gera,
Kažkas meldžias karštai,
Kažkas vyriškai gumulą sprangų nuryja.
O Tėvyne, Tu viską seniai supratai
Ir dangus žvaigždėmis ne kas dieną nulyja...

Iki ašarų gera,
Nors ir skauda kartu —
Laisvė, Meilė, Tiesa — kaip žadėta, kaip dera...
Tik iš kur tiek kastų, pateptų, atskirtų,
Juk čionai Lietuva?
Iki ašarų gera...