Išpūliuok ir užgyk.
Kaip nešiot glamonėtąją odą?
Lai geriau liks randai
Ir vienatvės pilka dykuma,
Nederėsiu jausmų,
Nesiskųsiu, nerėksiu, kad sopa,
Nebeklausiu daugiau
Lyg visai nerūpėtų :"Už ką?"

Išsimesk, išgaruok
Iš džiaugsmu garsiai tvaskančių tvinksnių,
Lai nuplauna lietus
Pilką dėmę šaltų pelenų.
Išeikvojau jėgas, kad atslūgčiau,
Todėl nebetvinsiu - 
Kiekviena kibirkštis 
Numarinta po storu ledu.

Užmarštis - štai bausmė,
Štai kodėl anei keiksiu, nei melsiuos,
Neminėsiu vardų
Ir tikuos, kad aplenksi sapnus.
Eik. Tu - laisvas. Gyvenk.
Tik daugiau pas mane nesibelski,
Nes nebus niekad to,
Kas galėjo tarp mudviejų būt.

Aš per daug išdidi
Savo aistrą kad tau išpažinčiau.
Kam prašyti šviesos
Užgesinusio žvilgsny žvaigždes?
Išpūliuok ir užgyk,
Kam beprasmiškas gaištas ir ginčai?
Jei rytojaus nėra,
Ar minutei man reikia tavęs?