Ech...
_

Spragsi malkos it laiko akimirkos.
Aš į ugnį žiūriu.
Būtų laikas miegot – jau po dvylikos,
Bet aš sėdžiu, kuriu.

Nelengva – neišvengiama ši našta –
Būt kūrėju, dažnai.
Jo kryptis... Ji – keista. Širdimi piešta.
Kur praėjo, tenai –

Perlai ir pelenai,
Kantriai gertas pelynas
Ir krauju virtęs vynas.
Kam kalbu?
Tu žinai.
_

Ach...