Prie mano lango nutūpė paukštelis,
Atskridęs iš už jūrų.
Su žinia jis lėkė ilgą kelią
Nuo to, kuris sparnų neturi.

„Tyvuliuoja mėlynos marios ir mėlyni dangūs,
Skiriantys krantus lyg didingi kalnai.
Gal atneš man žinią neramios jūros bangos,
Gal... Bet tik tu tai žinai.“

Suvilgė man akis tos graudžios raidės,
Parašytos ranka, kuri drebėjo.
Užpuolė prisiminimai klaidūs.
Man pritars tas aklas vėjas.

Ir kaip man pasiųst laiškelį,
Jeigu paukštis atgal nesugrįš?
Kas įveiks tą tolimą kelią?
Nenuneš juk žinios pirmas spindulys.