Tik kartą
Šitas vakaras mums dovanotas,
šitas vakaras pilnas gerumo,
rūkas brenda per žolę rasotą
ir palieka mums amžių karūną.
Iš tenai, kur saulėlydžiai vaiskūs,
į tenai, kur vis pateka saulė,
kur vaikai laimę smėlyje žaidžia,
kur prasideda mūsų pasaulis.
Kur vienatvė vis veržias į pilnį,
subrandina po mėnesį, saulę, po žvaigždę,
kur būties spinduliuojančios vilnys
laimei pašaukia bundantį daigą.
Kur vienatvė nebetelpa glėby,
kur atsiveria saulėti vartai,
kur širdis lyg paukštis užgieda,
kad temylim šioj žemėj tik kartą.