Gal turėčiau laikytis už sienos,
Bet kol kas už savęs aš laikaus.
Nors trūnija vežimo jau ienos,
Tačiau noris dangaus ir svaigaus.
 
Ir dar noris begėdiškai pulti –
Dievas žino, žinos ir atleis.
Koks pasaulis nuo norų išpurtęs!
Bet ar kitą pasaulį matei?
 
Čia kiekvienas iš savo skrynelės,
Savo stalčiaus ar savo dėžės
Stengias perlipt į kitą ir kelias:
Vieni – greit, o kiti – pamažėl...
 
Štai dėl ko šis pasaulis siūbuoja
Ir ištinęs, kaip aš jau sakiau.
Man buldogas įkando į koją –
Am...
Na, o aš jam įkąsiu paskiau.