Lemties rankoj susimaišė gijos,
Gal susipynė, gal nutrūko.
Mano sielos nepavijo
Mėnulio veidas, nuo mūs nusisukęs.

Rudens tyloj užgrojo smuikai,
Palietė širdį lietui lašant.
O maskaradas neatrodė puikiai
Kaip rožinėj vaikiškoj pasakoj.

                     *
Liūdnai tu praeitį vejies
Kaip savo atvaizdą stikle.
Gėlės kraujo neturės,
Jų gyvybė – netikra.

                     *
Ar verta ilgėtis ir trokšti kažko,
Į ką visas savo viltis sudedi?
Ar apskritai verta ieškot,
Jei iliuzija nuskrenda lyg gijos rudenį?