Miglos
Miglos šiokiu metu –
Paskutinė proga pamąstyti,
Susitart su savim,
Kol ant kupros sutūps reikalai,
Ar tiesiog apsiprast,
Kad esi tik vazdelis mažytis,
Kad blusa – tik blusa,
Kiek jinai beužšoktų aukštai.
Kai matai tiktai tiek,
Kiek per virpančią neregio ranką,
Užgirsti, kaip grumstus
Pašaliuos prasidaro lašai,
Kaip žvirbleliai keli
Pačirškėdami trupinius renka,
Ne didesnės mantos,
Bet maldoj orientyrų prašai.
Ši klampi pilkuma –
Iš sumišusio juodo ir balto,
Lyg stotelė maža
Ilgame sunkiame kelyje.
Nepralėki pro ją
It skubėjimo šišo įgeltas.
Gal jau progos nebus
Ne pasaulį pažint, bet save.