nesninga
žindo sniegenas žiema
mes ant vienos žvaigždės neišsitekom
išsiskaičiuokim
krist kuriam pirma
ak pirmenybė damoms
tiesą sakot
bet šioj teisybėj nebebus teisių
teisingesnių ar mirksniui nemirtingų
šiušena vėjas putą ajerų
aš elegantiškai pasimatuoju kilpą
kaip man skirta
dėvėt nesudėvėt
kol plaučiai mena klampų tavo kvapą
ir plečias paširdžiuos tamsi dėmė
nubėgo vandenys
gimiau atrodo vakar
šiandien kišenėj keletas smulkių
daugiau neužgyvenome
nekeista
tik švelnų paukštį – saują debesų
ištremtojo iš amžinybės laisvę