Palauki, praeisi atkarpėlę,
– Vėl pasukai ten pat –
Jau nebedaug, aš juk čia pat,
Nestoviniuok.
Tuoj būsiu.
– Taip –
O kaip
Man būti
Taip
Be jos.
__________________
Grojant paskutinę dalį,
Prisėdau pamąstyt prieš naktį.
– Tu ties staline lempele –
Tik apie meilę. Taip, aš apie ją galvosiu,
– Pažvelk pro langą –
Juk neturėčiau nieko aš šioj žemėje be jos.

O gera, kad ne sapnas, tikra buvo,
Kiek dovanota nepelnytai...
Ir kiek gerumo daug
Esti šioje žemėj
– Ar jauti – 
Kaip netikėjo žmonės,
Aš buvau su jais,
Ar neatrodėme tokie liūdni veidai šioj paskliautėj.

Vėlus metas, ir vakaro jau liko nebe tiek...
Neliko laiko daug ir man galvot,
Bet, Dieve, ar tik neprasilenkiau?
– Ateik –
Tačiau – atidaryk duris –
(jos atsidaro)
nėra tikriausiai
Prieš aušrą
Daug galvoti ką –
Ar skamba tai iš ten – ar laikas?
Einu,
           turbūt ji laukia –
                                pasitiks
                                           mane už pievos.
Taip buvo pažadėta.