Mažas paukštelis skelbia džiugią žinią —
Pavasaris jau siuva kamanas naujas,
Balnot ketina žirgą jauną, guvų,
Atjoti rengiasi miškais ir per kalvas.
 
Rankoj atneš žibuoklių, plukių puokštes,
Atmerks gelsvas šalpusnio akeles.
Tegul lazdynai jam palyda ruošia,
Savų žirgeliu kaimenes gausias.
 
Vėju palies žilvičio liauną šaką,
Pažadins sužaliuoti šiluma švelnia,
Tegul išgirs ką upeliukas šneka
Pražydusiai purienai jo krante.
 
Pasklis banga šviesios gyvybės žemėj,
Šlaituose paukščiai giesmeles giedos,
Žmogus šypsosis, įdienojus džiaugsis,
Sustojęs prie pirmosios išartos vagos.
 
Tik nesustok, čiulbėk, paukšteli mažas,
Tegul žiemužė taisosi roges,
Tegul važiuoja, kol dar laiko ledas
Sukaustytas, prisnūdusias upes.