Tavo atvaizdą saugo vitrinos.
Tavo žingsnį šaligatviai saugo.
Tavo balsas rageliuose gyvas
Tavo miesto – vienintelio draugo.

Tavo džiaugsmas iš plytų išdygęs.
Tavo pyktis susmigęs į sienas.
Kaip kava aparatuose – naktys.
Kaip plytelės šaligatvio – dienos.

  Pr.:
   Ei, tu,
   Kas bus, jei viskas nubyrės
   Kartu
   Su miesto dulkėm ant žolės,
   Kas bus,
   Jei tavo kelias pasibaigs
   Betono siena?

   Ei, tu,
   O jeigu viskas nusibos?
   Kartu
   Ir tie džiaugsmai vertės nustos.
   Kas bus,
   Jei širdyje didės duobė 
   Kiekvieną dieną?

Tau tamsos nebėra. Tik šešėliai.
Ir tik prieblanda – tavo šviesa.
Nusigręžti – tai tavo tikėjimas.
Nusispjauti – tai tavo tiesa.

Tavo veidas – kvatojanti kaukė,
O drabužiai – spalvotos afišos.
Ir gyvenimas tavo – spektaklis,
Kur antraktai – miegojimo nišos.

- 1987 m. -