Šilku išsiuvinėta anklodė
Nuslysta vėl nuo krašto...
Mintis aukščiau dangaus –
Virš debesėlių rašto...
Išgertą smėlio laiko taurę
Apverčiau,
Kad būtų vėl iš naujo viskas
Paprasčiau...
Tu ir vasaris.
Vėl netikęs oras...
Atveriu Tau delnus –
Sugalvok du norus... –
Taip tiktai arčiau
Pakartoti vėl ką išbarsčiau - - -