Priėjau aš kelio galą,
Nors nėra ten prarajos.
Mintys tik į galvą kala:
Ateitis – kur? Tuščia jos...

Kiaurą galvą košia vėjas.
Dingo jėgos ir trauka,
Norai, viltys ir idėjos.
Šalta. Tuščia. Nors tu ką...

Tai – tik pertrauka. Nemiršti.
Tik energijos stoka.
Jos nepajėgi įpiršti
Iš šalies jokia ranka.

Jeigu taip ilgiau... tai – rimta.
Bet yra jau buvę taip.
Gal vasario trisdešimtą
Viskas rodysis kitaip?