Prie tavojo portreto prisilietus,
Vis noriu tau pridėti po raukšlelę,
Kad susitikus mudviem netikėtai –
Į vieną pusę vertųsi varteliai...

Aš tavo atvaizdą menu dar jauno.
O laikas – nesuvaldomas kūrėjas...
Juk atpažinčiau, kam save apgaunu?
Pareitumei... Tik ar buvai išėjęs?..