tik sapno eilėraštis
tolsta nuo kranto

į miglą
į atvirą erdvę
į tūkstančius žodžių
nerandančių ryšio

kai šiapus tikrovėn
pro sapną praslysta
tyla

jau rodos vos žingsnį
bežengsi ir gelmę
išvysi

bet

tik užsimerkiu kaip vėjy 
su žiedlapiais šokanti bitė
pasaulis tyloj neištirpsta
tyla tai pasaulis
kur paukštis 
prabyla

taip tolstu 
nuo kranto
į sapną
​be grimo