Ką gi tu sapnuoji, mažas pumpurėli,
taip ramiai užmigęs vakaro delne?
Kokią tau niūniuoja ši naktis lopšinę
ir ką tau šnabžda žemė mūs gimta?

Tu, mažyli gležnas, ant šakos miegoki.
Mik ramiai, svajingai ir dar nepabusk —
pavasaris dar toli  — už kalnų.
Dar sapnuok balsus varnėnų, vyturių...

Tau nubust nelaikas. Kaupki palengva
žemės išmintį ir jėgą medžio žalume,
kad su pavasario pirmais pranašais
sumirgėtum vėjyje žaliais lašais.