Ir tada Išminčiai atkako į Šiaurės Jeruzalę,
spėjamą pažadų, o išrinktiesiems –
nusipelnytą gerai gyventi gerą vietą,
ir klausia, kur gimusysis lietuvių karalius.
Kalbėsena nekorektiška, dovanos kuklios – 
reikėtų kalbėti bent apie Europos karalių,
todėl tapo aišku, kad jie – tik magai iš Rytų.
Bet Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.
Neramu tapo nuo Santariškių iki Naujosios Vilnios.
Daktarai, filosofai, poetai ir visi ligų aiškintojai,
o taip pat cirkininkai, pokštininkai ir muzikantai,
netgi dvaro juokdariai, šokėjos ir saugumiečiai,
kurie iki Žvaigždės užtekėjimo visaip reiškėsi,
kurie naudojo magiją, televizijas (buvo jau)
ir viešuosius ryšius, kyšius, tikėjo horoskopais
arba tarnavo seniesiems dievams,
puolė puoštis ir matuotis naujus rūbus,
netgi iš madingiausių siuvėjų artelių.
Bet keisk nekeitęs seną drabužį, vis tiek nepaslėpsi
dvasios ligų beigi (po)lytinių negalavimų.
Sveikata – brangiausias turtas ir be jos
nepapūsi nei prieš vėją, nei prieš Raštą –
net su brangiausiomis Jerichono triūbomis.
Ir niekas neklausys tavo virkavimų
apie klastingai atimtą karaliaus sostą.
Tada nuvilti Išminčiai pasibalnojo kupranugarius
ir skubiausiai išskuodė atgal į Babiloną,
aplenkdami Skuodą, Betliejų ir Lukiškių VIP Zoną. 
Šitaip laiku buvo užtrenktos blogiui langinės ir ...
(nuo čia tekstas netikėtai prapuolė: jį išsinešė beveidis
europarlamentaras).