Į žemę trenkėsi drugiai. –
Aplipo medžiai, krūmai, žolės.
Girgždėjo trupantys sparnai,
Mirties agoniją vaitoję.

Pusiaukelėj nurims pūga,
O lango atlapą šiaurinį
Tik speigo drebanti ranka
Paišys nevystančiom lelijom.

Kai vėl plasnos balti drugiai                          
Ieškot lelijose nektaro,
Jie tūps į žiedus atsargiai...
Stebėt jų šokį mums bus gera.