Laumžirgio likimas
Beprotiški seniai
palatoj krekšnojo,
kol rytmečio saulė
įsidienojo.
Kai vienas be žado
atvėrė duris,
išmovė be žado
ir sekantys trys.
Pirmasis pamatė
spurdenant kažką.
Tai laumžirgio būta
sulūžus ranka.
Visi keturiese
paėmę už kojų
(viena tiktai likusi
ranka baladojosi)
draugingai sutarę
jį nunešė rojun…
Tai buvo tada,
o gal netgi anksčiau,
kai senių palatą
čia aprašiau.
- - - - - - -
Beprotiški seniai…
(seniai jiems dangus)
nuo Grįžulo Ratų
ridena ratus…