Pilnaties atkirpęs mažą kraštelį,
Bet palikęs pasakai žingsnį paguodos,
Vėl matuoji naują kelio mąstelį –
Baltas sniegas, nors varnos juodos...
O Tu toks nekaltas –
Į sielą tvinksniu, –
Leisk – priimsiu - - -