Suteik man vardą
Liepsnoja akys tarsi šerkšno rūkas
Karšti bučiniai uragano glėby...
Ir sukas viesulas geismų ugny.
Beribės glamonės šokio takto
Apkvaitusias sielas kelia aukštyn.
Svaiginanti muzika, karščio melodija,
Sukasi strėlės bepročio širdy.
Plaikstosi rūbai lyg vario monetos,
Siautėja viesulas plieno šerdyj.
Įskelia žiežirbas nevaldomas ritmas.
Muzika spindi ledo aky.
Šoka apkvaitęs ižo verpetas
Skandindamas žemę snaigių ugny.
Suspindusios žvaigždės tyliai užgęsta.
Parausta padangė liepsnų spindesy.
Mėnulis iš aukšto mirkteli akį:
„Tegu vis dar šoka žiemuže, brangi.
Juk tavo kieme tiek aistros dar nebuvo.
Tai kam šaltuku jiems visiems grasini.“