Tešąla baltos pievos ir smilgos linksta,
O vėjas lekia sniego bangomis,
Akimirkai sulaikęs bejausmį žvilgsnį,
Džiaugies, kad vėl platybėj šioj esi.
 
Žinai gerai — tavęs čia nieks nelaukia,
Žiogai negreitai dar smuikeliais gros.
Ne tau, žmogau, pūga padūkus šaukia
Sušokti šokį tuščiuose laukuos.
 
Tik gera kažkodėl — jauti — tu nepalūši,
Gyvenime ne tiek dar praėjai,
Iškentęs žvarbų vėją, tulžingą pūgos gūsį,
Galbūt suprasi, kam ir gyvenai.

................................................
 
Turėti tikslą, siekt ir nepalūžti,
Jei reikia, ir kovot, nevengti net aukos,
Tegul kiti jaunystę neš gegužy
Per žalią pievą sausy praeitos.