Šiandien žmones pavadinsiu nachalais,
o savo išmonę -— bepročiu.
Kartu jie eis vogt obuolių
iš Amerikos prerijų,
bet stambių kaulų žmonės
juos pamatys ir nušaus.
Nemirs, nebijokit,
katinai ar surikatos
daugiau nei aštuonias
gyvybes turi.
Šokinėja pro balkonus ir langus,
bet tik purvo ir lietaus
špakliuotės jų veidus ir letenas puošia.
Klausimų, be abejo,
po tokių įvykių
daug kas turi
ir ypač mirtis.
Neatsako — pabėga,
juk vis dėlto nachalai su bepročiu.
Galiausiai patys pasikaria,
tik virvėmis kojas,
o ne kaklą nusmaugia,
nes šiais laikais nebemadinga
tai, kas aišku,
pavyzdžiui — sninga!
O mėnulio, dar geriau —
saulės užtemimai — jėga
ne dėl to, kad prapuola,
o kad akys išpūti gali.
Dabar visi kieti,
valstybės bepročiai ir nachalai.