Unknown bus
Skausmu nubarsčiau žiemužės kelius
Tavo paties burtais sklinda
Kvapas,
Ir tyliu aš.
(It tas drebulės lapas užsilikęs nuo rugpjūčio)
Mūsų meilė skendo
Buteliuose skaistaus vyno.
Nežinau, kodėl, už ką man
Tu įkvėpimas.
Nepaaiškinamas faktas.
Tu — amnezija,
Skaidri dangaus mėlynė.
Dūmais sklinda tavo rankų vėsa
Stipriai ir tada tarp putų...
Tu — katastrofa ir išsigelbėjimas,
Banalybė,
Tuo pačiu aušra.
Nebegaliu,
Tyla naikina,
Sėja nerimą.
Klaida tu mano...
Sėkmingiausia.