Leisk man Tave apkabinti
Gal bus ši diena išskirtinė –
praeinant, pažvelk į mane.
Širdis kol stuksena krūtinėj,
pabūkim minutę drauge.
Man leiski Tave apkabinti,
priglausti prie savo širdies
ir šilumą savo dalinti
kaip dovaną mūsų lemties.
Pabūkim drauge nors minutę,
sušildykim savo jausmus...
Juk nieko gražesnio už būtį
Minutės tokios gal nebus.
Ir kai Tu į tolį nueisi
leisk jausti ilgai dar Tave.
Tą kvapą per tolumą skleisi
kaip rytmečio jauno gaiva.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Diena ši visai ne eilinė –
Tu apglėbei švelniai mane...
Širdis vis dar šoka treptinį –
minutę tik buvom drauge...