*
Nepasislėpsi nuo geliančio vėjo,
Kuris skaudus tarsi botago kirčiai.
Praeiti etapai ėjo nuėjo,
Į akis žvelgdami juos ištikusiai mirčiai.
Šaltas vėjas išdykauja,
Kvatoja plėšdamas medžius.
Tikrąją kainą sumokam per kraują,
Ir ašaras, kurios neišdžius.
Aš vis dar negaliu to užbaigti,
Aš vis dar ilgam atradimų kely.
O vis dėlto kai kas baigiasi greitai,
Greičiau, nei pagalvoti gali.