Kad balta – ne spalva, o tik fonas,
Supranti stebint žylantį žmogų.
Prizmė skels į raudonas, geltonas
Baltą šviesą. Į toną patogų.

Net švarus psichiatro chalatas,
Net geltonai nešventintas sniegas,
Net ir Šventojo Rašto citatos
Neįtikins tavęs, kad tu – NIEKAS.

Arba – VISKAS (ir Dievas, ir dulkė)
Ir genetikos ,,Abra-Kadabra".
Lietuvoj pylė, lijo ir dulkė...
Ir budėjo Perkūnas su „švabra".

Sumaišyk tris spalvas – gausi juodą.
Atmaišyk – šviesą vėl gauni baltą.
Baltas sniegas sotumo neduoda –
Kiek bekasi, tik ,,bilst" į asfaltą...

- 2009 m .-