Pro langą žiūri įkalintos orchidėjos,
Tarsi norėtų išeiti tolyn.
Mato, kaip prieš saulei patekant vėjas
Ištirpsta pirmajam šviesos spinduly.

Į save traukia viliojantis pasaulis,
Į kurį žiūri orchidėjų žiedai.
Apie ką svajoju, apie ką mąstau vis,
Sningant ir kai išplaukia ledai?

O aš mielai su orchidėjom pabėgčiau,
Pajusčiau skrydį kaip laisvam jų miške.
Vaikšo paslaptis, prisidengusi skėčiu.
Bet mes negalim pajudėti iš čia.